Nuogas – tai labai padorus Šu (tamsusis) pueras, pagamintas iš lapų, kurie įprastai neturėtų virsti Šu (bet labai gerai, kad tai visgi įvyko). Legendinių 2012-tųjų derlius, Bulango aukštikalnių žaliava, jauni lapeliai, paties gamintojo sandėliavimas.
Netiki, kad būna taip gerai? Į autentiškumą žiūrim atsakingai – kiekvienas pažymėtas unikaliu autentifikacijos kodu, kurį, besislepiantį po nutrinamu apsauginiu sluoksniu, galėsi patikrinti oficialioje svetainėje.
Arbatos rūšis:
Šu (熟茶 | shú chá) – modernus Junanio regiono arbatos tipas, “brandintas” (arba “tamsus”) pueras. Šu gamybos procesas prasideda kaip ir jo žaliojo pusbrolio. Tačiau tamsaus puero kelionė kiek ilgesnė: žali šengo lapeliai drėkinami, kraunami į kauges ir paliekami… pūti, ar, šnekant profesionaliau – fermentuotis. Šis procesas, vadinamas Wò Duī (渥 堆), arba šlapiu [brandinimu] krūvose, trunka kelis mėnesius. Jo metu arbatlapius veikia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, mieliagrybiai, pelėsiai, o žali lapai įgyja juodą spalvą.
Istoriškai labai panašus metodas buvo taikomas vienai iš garsių kiniškų tamsiųjų arbatų – Liu Bao, Būtent šios arbatos technologija aštuntajame dešimtmetyje įkvėpė Wò Duī metodo autorius. Kam apskritai reikėjo naujos technologijos? Panašiu metu tiek regione, tiek vakarų pasaulyje ėmė smarkiai populiarėti ilgus metus šešėlyje slypėjusios Junanio arbatos, o itin didelę paklausą įgijo ilgai brandinti žali puerai. Siekiant patenkinti rinkos poreikius, imta ieškoti būdų pamėgdžioti ilgus metus brandinto šengo skonį ir spalvą. Būtent dėl šios priežasties tamsūs puerai neretai vadinami “brandintais”, nors iš tiesų jie gali būti ir šviežutėliai. Ilgainiui šu puerai atrado savo gerbėjų ratą, Wò Duī technologija buvo ištobulinta, tad šiai dienai netikslu sakyti, kad šu puerai – tai brandžių šengų imitacijos. Tvirtinam: šengai yra šengai, šu yra šu, ir puiku, kad egzistuoja tiek vieni, tiek kiti.
Beje, šu istorija paaiškina ir kitą keistenybę: jei balta, juoda, žalia, ulongas nusako apdorojimo būdą (arba arbatų kategoriją), tai atsiradus šu puerams žodis pueras tapo painus – jis nebenusako vienos arbatų kategorijos. Nors kadaise nusakė! Mat šengai (žali puerai) nusako unikalų apdorojimo būdą (taigi, patenka į atskirą – šengų – kategoriją), o tamsūs puerai (šu) tokios nenusako; jie priklauso kitai – tamsiųjų arbatų – kategorijai. Taigi, atsiradus tamsiems puerams, žodis pueras tapo painesnis nei ligi tol – anksčiau jis žymėjo vieną arbatų kategoriją, o dabar apima vieną arbatos kategoriją, ir vieną arbatos rūšį (papuolančią po tamsiųjų arbatų kategorija).
Nors įprastai laikoma, kad puerų vertė metams bėgant auga, šu puerai su metais kinta minimaliai. Todėl kur kas svarbiau nei jų amžius tampa konkretūs metai, kuriais būta gero derliaus. Antai 2012, 2016 pasižymėjo geru arbatos derliumi; todėl 2012-tų metų šu pueras gali būti brangesnis, nei 2007-tų.
Ar žinojai?
Esame rašę:
Vakarų rinkose dominuoja tamsūs, durpių, šlapio šieno (o jei žemesnės kokybės – žuvies, anglių) kvapo puerai (shú). Tam naudojama technologija – kontroliuojama fermentacija (渥堆 | wòduī) buvo sukurta Kunmingo arbatos gamykloje 1973-iaisiais. Jos tikslas – imituoti kelių dešimtmečių trukmės natūralaus brendimo procesą.
Ar tokiu būdu pagaminto puero skonis primena ilgai brandintą šengą? Taip, tačiau tiek, kiek tirpi kava primena šviežiai skrudintą, filtro pagalba ruoštą kavą.
Tiesa, įprastai šu būna pigesnės, paprastesnės žaliavos arbatos. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau pasitaiko eksperimentų su išskirtinės kokybės žaliava, ir prieš tavo akis – vienas jų. Rezultatas? Štai toks – nuogut nuogutėlis. Galbūt paragavęs nuspręsi, kad tai pirmasis tavo ragautas tikras šu, nes mums ima dingotis, kad būtent tokia arbata visuomet buvo pagrindinė Wò Duī technologų mintis.
Kodėl kiaurai krautuvėje?
Nes pirmasis mūsų krautuvės šu turi būti ypatingas ir laužantis standartus. Pigus? Nė pro kur. Brangi, ypatingos kokybės arbata, priversianti pergalvoti, apie ką yra šu.
Derlius: 2012 pavasaris.
Vieta: Bulangshan, Yunnan.
Apdorojimas: rankų; taikyta fermentacija.
Kiekis: 357 g. (~71 sesija)